Naming System of Kėdainiai Women in Local Register Books of the 17-18th Centuries
DOI:
https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.27485Keywords:
women of Kėdainiai, register books, historical anthroponymy, Lithuanian historical anthroponym, naming, word-formation.Abstract
Municipal register books, inventories, and church registers are among the key historical anthroponymic sources of Lithuanian townspeople. The most notable among these sources are 24 register books of Kėdainiai written in the Latin and Polish languages. The data of research are 148 recordings of Kėdainiai women. The article aims to establish and compare the naming system (of women) used in Kėdainiai of the 17th–18th centuries, underlining more characteristic Polonisation events of their personal names. The Polonisation of Lithuanian anthroponyms are among the main factors affecting their records. The following major research methods are used to discuss the data of historical anthroponymy: descriptive, reconstructive and comparative. In the 17th century, women were mostly recorded using four anthroponyms, and in the 18th century, only two personal names (i.e., a first name and a surname or replacing the latter with an anthroponym) were used. Traditional Christian names were predominant among the studied recordings.
References
Amaral, E. T. R. & Seide, M. S. (2020). Nomes próprios de pessoa: introdução à antroponímia brasileira. Blucher: São Paulo. https://openaccess.blucher.com.br/article-list/9786555500011-453/list#undefined
Jablonskis, K. (1979). Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas.
Kiaupa, Z. (2000). Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. In Z. Kiaupa et al., Kultūrų sankirtos (pp. 66–92). Vilnius: Diemedžio leidykla.
Lepszy, K. (1953). Instrukcja wydawnicza dla źródel historycznych od XVI do połowy XIX wieku. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich. Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk.
LPŽ I – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1985). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 1). Vilnius: Mokslas.
LPŽ II – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1989). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 2). Vilnius: Mokslas.
Lukšaitė, I. (1970). Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutas.
Lukšaitė, I. (2001). Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. In I. Lukšaitė et al., „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas (pp. 4–28). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
LVKŽ – Kuzavinis, K., & Savukynas, B. (1994). Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Maciejauskienė, V. (1991). Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė, V. (1994). Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Ragauskaitė, A. (1999). XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 41, 145–158.
Ragauskaitė, A. (2000). XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 43, 93–110.
Ragauskaitė, A. (2001). Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII a. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 45, 123–143.
Ragauskaitė, A. (2002). XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 47, 31–40.
Ragauskaitė, A. (2003). XVI–XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums, 7, 82–92.
Ragauskaitė, A. (2004). XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. In J. Švambarytė-Valužienė (Ed.), Istoriniai tekstai ir vietos kultūra (pp. 8–18). Šiauliai, Ryga: Lucilijus.
Ragauskaitė, A. (2005). XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2006). Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. Baltu filoloģija, 15(1–2), 81–94.
Ragauskaitė, A. (2008). Tendencies in the evolution of hereditary surnames of townspeople in Lithuania from sixteenth to eighteenth centuries. Zunamen / Surnames, 3, 29–37.
Ragauskaitė, A. (2009). Kada susidarė kauniečių pavardės? In A. Judžentis (Ed.), Kalba ir žmonės (pp. 226–232). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2014). Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Kauno istorijos metraštis, 14, 7–17.
Ragauskaitė, A. (2015). Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, 73, 55–81.
Ragauskaitė, A. (2016a). Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica, 75, 45–67.
Ragauskaitė, A. (2016b). Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Baltu filoloģija, 25(2), 111–128.
Ragauskaitė, A. (2017). Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica, 77, 53–77.
Ragauskaitė, A. (2018a). The patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: Introductory remarks. Acta Baltico-Slavica, 42, 173–188. DOI: 10.11649/abs.2018.009
Ragauskaitė, A. (2018b). XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica, 78, 53–75.
Ragauskaitė, A. (2018c). XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. Baltu filoloģija, 27, 101–118. DOI: http://doi.org/10.22364/bf.27.04
Ragauskaitė, A. (2019). Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Acta Linguistica Lithuanica, 80, 177–194. DOI: https://doi.org/10.35321/all80-08
Ragauskaitė, A. (2021). Tendencies of formation of anthroponyms of rural residents in the oldest Lithuanian parish register of Joniškis dated 1599–1621. Onomástica desde Amérika Latina, 2(3), 2–29. DOI: https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.25781
Seide, M. S. & Petrulione, L. (2018). Between Languages and Cultures: an Exploratory Comparative Study of Usage of Lithuanian and Brazilian Masculine Anthroponyms. Revista de estudos da Linguagem, 26, 1201–1226.
http://www.periodicos.letras.ufmg.br/index.php/relin/article/view/12745
Seide, M. S. & Petrulionė, L. (2020). Formation and usage of hypocoristic forms in Brazilian, Portuguese and Lithuanian. Revista Alfa, 64(1), 1–27.
https://periodicos.fclar.unesp.br/alfa/article/view/11611/9330
Šinkūnas, P. (1928). Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė.
Tyla, A. (2000). Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76.
Tyla, A. (2002). Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai: Kėdainiai, A. Tyla, R. Firkovičius & D. Antanavičius (Eds.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.
Tworek, S. (1966). Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska, 21(8), 193–202.
Tworek, S. (1969). Materiały do dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII wieku. Odrodzenie i reformacja w Polsce, 14, 213–215.
Wolff, A. (1957). Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych źródeł historycznych do połowy XVI wieku. Studia źródłoznawcze, 1, 155–181.
Žirgulis, R. (2002a). Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. In G. Potašenko (Ed.), The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania (pp. 130–140). Vilnius: Aidai.
Žirgulis, R. (2002b). Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. In R. Navardauskas Palaima (Ed.), Lietuvos muziejų rinkiniai (Vol.1, pp. 23–27). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
Copyright (c) 2021 Revista Onomástica desde América Latina (Journal Onomastics from Latin America)
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License.
Creative Commons Copyright Notice
Open Access Journals Policy
Authors who publish in this journal agree to the following terms:
1. Authors retain the copyright and grant the journal the right of first publication, with the work simultaneously licensed under the Creative Commons Attribution License that allows the sharing of the work with recognition of authorship and initial publication in this journal.
2. Mandatory authorities to assume commitments, for non-exclusive distribution of the version of the work published in this journal (eg, publish in an institutional repository or as a book chapter), with recognition of authorship and initial publication in this journal.
3. Authors are allowed and encouraged to publish and distribute their work online (eg in institutional repositories or on the personal page) at any point before or during the editorial process, as this can generate productive changes as well as increase impact and citation of the published work (See The Effect of Open Access).
Creative Commons License
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License, which allows sharing, copying, distributing, displaying, reproducing, a whole or parts as long as it has no commercial purpose and is cited by authors and a source.
