Naming System of Kėdainiai Women in Local Register Books of the 17-18th Centuries
DOI:
https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.27485Palabras clave:
women of Kėdainiai, register books, historical anthroponymy, Lithuanian historical anthroponym, naming, word-formation.Resumen
Municipal register books, inventories, and church registers are among the key historical anthroponymic sources of Lithuanian townspeople. The most notable among these sources are 24 register books of Kėdainiai written in the Latin and Polish languages. The data of research are 148 recordings of Kėdainiai women. The article aims to establish and compare the naming system (of women) used in Kėdainiai of the 17th–18th centuries, underlining more characteristic Polonisation events of their personal names. The Polonisation of Lithuanian anthroponyms are among the main factors affecting their records. The following major research methods are used to discuss the data of historical anthroponymy: descriptive, reconstructive and comparative. In the 17th century, women were mostly recorded using four anthroponyms, and in the 18th century, only two personal names (i.e., a first name and a surname or replacing the latter with an anthroponym) were used. Traditional Christian names were predominant among the studied recordings.
Citas
Amaral, E. T. R. & Seide, M. S. (2020). Nomes próprios de pessoa: introdução à antroponímia brasileira. Blucher: São Paulo. https://openaccess.blucher.com.br/article-list/9786555500011-453/list#undefined
Jablonskis, K. (1979). Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas.
Kiaupa, Z. (2000). Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. In Z. Kiaupa et al., Kultūrų sankirtos (pp. 66–92). Vilnius: Diemedžio leidykla.
Lepszy, K. (1953). Instrukcja wydawnicza dla źródel historycznych od XVI do połowy XIX wieku. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich. Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk.
LPŽ I – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1985). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 1). Vilnius: Mokslas.
LPŽ II – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1989). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 2). Vilnius: Mokslas.
Lukšaitė, I. (1970). Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutas.
Lukšaitė, I. (2001). Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. In I. Lukšaitė et al., „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas (pp. 4–28). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
LVKŽ – Kuzavinis, K., & Savukynas, B. (1994). Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Maciejauskienė, V. (1991). Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė, V. (1994). Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Ragauskaitė, A. (1999). XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 41, 145–158.
Ragauskaitė, A. (2000). XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 43, 93–110.
Ragauskaitė, A. (2001). Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII a. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 45, 123–143.
Ragauskaitė, A. (2002). XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 47, 31–40.
Ragauskaitė, A. (2003). XVI–XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums, 7, 82–92.
Ragauskaitė, A. (2004). XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. In J. Švambarytė-Valužienė (Ed.), Istoriniai tekstai ir vietos kultūra (pp. 8–18). Šiauliai, Ryga: Lucilijus.
Ragauskaitė, A. (2005). XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2006). Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. Baltu filoloģija, 15(1–2), 81–94.
Ragauskaitė, A. (2008). Tendencies in the evolution of hereditary surnames of townspeople in Lithuania from sixteenth to eighteenth centuries. Zunamen / Surnames, 3, 29–37.
Ragauskaitė, A. (2009). Kada susidarė kauniečių pavardės? In A. Judžentis (Ed.), Kalba ir žmonės (pp. 226–232). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2014). Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Kauno istorijos metraštis, 14, 7–17.
Ragauskaitė, A. (2015). Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, 73, 55–81.
Ragauskaitė, A. (2016a). Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica, 75, 45–67.
Ragauskaitė, A. (2016b). Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Baltu filoloģija, 25(2), 111–128.
Ragauskaitė, A. (2017). Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica, 77, 53–77.
Ragauskaitė, A. (2018a). The patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: Introductory remarks. Acta Baltico-Slavica, 42, 173–188. DOI: 10.11649/abs.2018.009
Ragauskaitė, A. (2018b). XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica, 78, 53–75.
Ragauskaitė, A. (2018c). XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. Baltu filoloģija, 27, 101–118. DOI: http://doi.org/10.22364/bf.27.04
Ragauskaitė, A. (2019). Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Acta Linguistica Lithuanica, 80, 177–194. DOI: https://doi.org/10.35321/all80-08
Ragauskaitė, A. (2021). Tendencies of formation of anthroponyms of rural residents in the oldest Lithuanian parish register of Joniškis dated 1599–1621. Onomástica desde Amérika Latina, 2(3), 2–29. DOI: https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.25781
Seide, M. S. & Petrulione, L. (2018). Between Languages and Cultures: an Exploratory Comparative Study of Usage of Lithuanian and Brazilian Masculine Anthroponyms. Revista de estudos da Linguagem, 26, 1201–1226.
http://www.periodicos.letras.ufmg.br/index.php/relin/article/view/12745
Seide, M. S. & Petrulionė, L. (2020). Formation and usage of hypocoristic forms in Brazilian, Portuguese and Lithuanian. Revista Alfa, 64(1), 1–27.
https://periodicos.fclar.unesp.br/alfa/article/view/11611/9330
Šinkūnas, P. (1928). Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė.
Tyla, A. (2000). Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76.
Tyla, A. (2002). Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai: Kėdainiai, A. Tyla, R. Firkovičius & D. Antanavičius (Eds.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.
Tworek, S. (1966). Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska, 21(8), 193–202.
Tworek, S. (1969). Materiały do dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII wieku. Odrodzenie i reformacja w Polsce, 14, 213–215.
Wolff, A. (1957). Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych źródeł historycznych do połowy XVI wieku. Studia źródłoznawcze, 1, 155–181.
Žirgulis, R. (2002a). Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. In G. Potašenko (Ed.), The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania (pp. 130–140). Vilnius: Aidai.
Žirgulis, R. (2002b). Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. In R. Navardauskas Palaima (Ed.), Lietuvos muziejų rinkiniai (Vol.1, pp. 23–27). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
Descargas
Publicado
Cómo citar
Número
Sección
Licencia
Derechos de autor 2021 Onomástica desde América Latina
Esta obra está bajo una licencia internacional Creative Commons Atribución-NoComercial-CompartirIgual 4.0.
Aviso de derechos de autor de Creative Commons
Política de revistas de acceso abierto
Los autores que publican en esta revista aceptan los siguientes términos:
1. Los autores conservan los derechos de autor y otorgan a la revista el derecho de primera publicación, con el trabajo licenciado simultáneamente bajo la Creative Commons Attribution License que permite compartir el trabajo con reconocimiento de autoría y publicación inicial en esta revista.
2. Autoridades obligatorias para asumir compromisos, para la distribución no exclusiva de la versión del trabajo publicado en esta revista (ej. Publicar en un repositorio institucional o como capítulo de un libro), con reconocimiento de autoría y publicación inicial en esta revista.
3. Se permite y se anima a los autores a publicar y distribuir su trabajo en línea (por ejemplo, en repositorios institucionales o en la página personal) en cualquier momento antes o durante el proceso editorial, ya que esto puede generar cambios productivos así como incrementar el impacto y la citación del trabajo publicado (Ver El efecto del acceso abierto).
Licencia Creative Commons
Este trabajo tiene la licencia de Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License, que permite compartir, copiar, distribuir, mostrar, reproducir, un todo o partes, siempre que no tenga un propósito comercial y sea citado por los autores y una fuente.
